- rėdyklas
- ×rėdỹklas sm. (2) žr. rėdykla: 1. Jis apsirėdė su rėdỹklais J. Rėdyklas išsiuvinėtas I. Vieta sudėjimui apdarų, rėdyklų I. | prk.: Ir rėdyklais teisybės aprėdė mane A.Baran. 2. SD1176, SD55, SGII110, N, [K], M Rėdyklas gražus, brangus R413. Išėmęs aukso auskarus ir kitus rėdyklus padovenojo mergaitei I. Tus namus apdovenojo brangiais rėdyklais ir indais M.Valanč. 3. SD2 įrengimas.
Dictionary of the Lithuanian Language.